*1880 07 18 Avoro (Avor) karinė bazė, Bùržo (Bourges) vyskupija / Prancūzija  †1906 11 09 Dižonas (Dijon)

Švč. Trejybės Elzbieta Catez 1901 m. įstojo į Dižono Basųjų karmeličių vienuolyną, kuriame 1903 m. davė įžadus. Ten ir mirė 1906 11 09, tardama savo garsiuosius atsisveikinimo žodžius: „išeinu į šviesą, į gyvenimą, į meilę”. Ji buvo autentiška Dievo adoruotoja dvasioje ir tiesoje. Buvo paprasta ir nuolanki ir gyvenimo žaizdre, per gilius fizinius ir moralinius kentėjimus, buvo užgrūdintatapti šlovinimu Švč. Trejybės garbei. Jai Švč. Trejybė – sielos svečias. Švč. Trejybės paslaptyje atranda dangų žemėje ir sąmoningai suvokia, kad tai yra jos charizma ir misija Bažnyčioje.[1] Elzbietą Catez palaimintąja paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1984 m., o popiežius Pranciškus paskelbė ją šventąja 2016 m.[2]

[1] Oficiospropios del Carmelo Teresiano, Versión Española, Sexta Edición, Vitoria: „El Carmen”, 2010, 298.

[2] Liturgiagodzin Zakonu Karmelitów Bosych, Kraków:Kuria Krakowskiej Prowincji Zakonu Karmeltów Bosych, 2021, 261 – 262.

‍