Trečioji žvaigždė, kuri spindi karmelitiškoje padangėje šalia Šv. Jėzaus Teresės ir Šv. Kryžiaus Jono, yra be abejonės, Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresėlė. Tai populiariausia naujausiųjų laikų šventoji. Pakilo tikras „garbės ir šlovės uraganas“ vos tik pasirodžius jos knygai Vienos sielos istorija. Tas garbės ir šlovės viesulas dar nepasibaigė ir dabar, ir tikrai dar nepasibaigs… Tikrai išsipildė pranašystė su kaupu, kurią jau būdama mirties patale pasakė pati šventoji: „Ah!, jums tai pasakau: visas pasaulis mane mylės“. Taip ir atsitiko iš tikrųjų.
Vieną 1873 metų sausio 2 dieną, pusę dvylikos nakties į pasaulį atėjo viena mergaitė, kuri po poros dienų buvo pakrikštyta Marijos Franciskos Teresės (María Francisca Teresa) vardu. Jos palaiminti tėvai buvo: tėvas Luisas Juozapas Stanislovas Martinas (Luís José Estanislao Martin) ir motina Marija Celija Gerin (María Celia Guerin). Jos tėvai tuo metu gyveno Alensono mieste Prancūzijoje. Devyni balti gėlių pumpurai skleidėsi šioje krikščioniškoje šeimoje: María Luisa, María Paulina, María Leonia, María Elena (mirusi keturių metų su puse amžiaus), José María Luis (miręs penkių mėnesių amžiaus), José María Juan Bautista (miręs devynių mėnesių amžiaus), María Celina, María Melania Teresa (mirusi trijų mėnesių amžiaus) ir, galų gale, María Francisca Teresa, kuri įamžins šios šventos šeimos vardą.
Kai Teresėlei tebuvo vos puspenktų metų, mirė jos mama, kuri buvo tikra šventoji, palikusi neišdildomą žymę visų savo dukterų širdyse. Ponas Martinas po žmonos mirties persikėlė į Lizję (Lisieux), kur gyveno jo svainis ponas Guerinas, kad pono Guerino maldinga žmona padėtų ir kontroliuotų jaunų našlaičių auklėjimą ir mokymą. Šeima įsikūrė labai gražiame name su dideliu sodu ir tam namui davė Los Buissonnets vardą. Šiame name Teresėlė gyvens iki pat jos išėjimo į Karmelį.
Tarp 8 ir 9 metų amžiaus Teresėlė lankė mokyklą – pensionatą pas Lizje benediktines. Būdama 10 metų, susirgo labai sunkia ir keista liga, iš kurios stebuklingai pagijo pasirodžius Mergelei Marijai, kuri jai nusišypsojo. 11 metų Teresėlė su neapsakomu uolumu ir meile priėmė pirmąją komuniją. Kiek vėliau, tarp 12 ir 13 metų, turėjo sunkų susirgimą – skrupulingumą, nuo kurio buvo pagydyta dėl jos mirusiųjų broliukų pagalbos ir užtarimo danguje. Būdama 14 metų meldžiasi už nusikaltėlį Pranzinį ir jis atsiverčia prieš pat savo mirtį. Būdama 15 metų prašo savo tėvo leidimo, kad galėtų įstoti į Lizję Karmelį, kur jau buvo įstojusios jos seserys Paulina ir Marija Luiza. Bažnyčios ir vienuolyno vyresnieji jai neduoda leidimo dėl jos jaunumo. Teresėlė važiuoja į Romą kartu su savo tėčiu ir seserimi Celina, kad paprašytų popiežiaus Leono XIII trokštamo leidimo į Karmelį. Galų gale, 1888 metais balandžio 9 d., turėdama 15 metų ir trys mėnesius amžiaus, įstoja į Karmelį, kur su išskirtiniu tobulumu pradėjo savo dvasinės vaikystės Mažąjį Kelelį ir jame tapo prityrusia mokytoja. Savo vienuolinius įžadus davė 1890 metais rugsėjo 8 dieną. 1893 metais jos sesuo Paulina (sor Inés de Jesús) buvo išrinkta Karmelio vyresniąja (priore). Teresėlė buvo paskirta padėti motinai Marijai de Gonzaga mokyti naujokes. 1894 metais liepos mėnesį mirė jos tėvas po ilgos ir skausmingos protinės ligos. Prabėgus dviems mėnesiams nuo tėvo mirties į vienuolyną įstojo Teresės sesuo Celina (sor Genoveva de la Santa Faz – sesuo Šventojo Veido Genovaitė).
1894 metų pabaigoje, motina Jėzaus Inesė (la madre Inés de Jesús) įsakė Teresėlei aprašyti savo vaikystę. 1895 metų birželio 9 dieną Teresėlė pasiaukojo Dievo gailestingąjai meilei ir už mėnesio eidama kryžiaus kelią gavo įžymiąją širdies pervėrimo malonę. Didžiojo Ketvirtadienio naktį, 1896 metų balandžio 2, pirmą kartą Teresėlei prasidėjo kraujavimas iš burnos ir nežiūrint to, niekam nieko nesakiųs, ji atliko visas karmelitiškąsias Didžiojo Penktadienio askezines sunkiąsias pratybas. Prasideda jos kankinystės kelias su didžiausiu herojiškumu. Naujoji vyresnioji – priorė Marija Gonzaga, 1897 metais birželio 3 dieną, įsako Teresėlei toliau tęsti savo autobiografinį sąsiuvinį ir papasakoti apie savo religinį gyvenimą. Po penkių dienų nuo to įsakymo Teresėlė palieka savo celę ir yra paguldoma į vienuolyno ligoninę. Liepos 30 dieną Teresėlė priima ligonių sutvirtinimo sakramentą. Rugpjūčio 19 dieną paskutinį kartą priėmė švenčiausiąją komuniją. 1897m. rugsėjo 30 d. po pietų, apie 7 val., atidavė savo dvasią Viešpačiui, apimta meilės Jam ekstazės.
Sekančiais metais (1898), tiksliai rugsėjo 30 dieną, buvo pirmą kartą išspausdinta jos Vienos sielos istorija. Prasideda vadinamasis “garbės uraganas “ visame pasaulyje. Vyksta stebuklai tiesiog nesiliaujančiai ir stulbinančiai. Prasidėjo Rožių lietus pranašautas pačios šventosios prieš pat jos mirtį. Popiežius Pijus XI ją paskelbė Palaimintąja 1923 m. kovo 29 dieną, bei paskyrė ją pasaulio Misijų globėja tais pačiais metais balandžio 30 dieną. Šv. Teresėlė paskelbta Šventąja 1925 m. gegužės 17 dieną. 1997 m. spalio 19 dieną popiežius Jonas Paulius II paskelbė Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlę Bažnyčios Mokytoja. Tai jauniausia Bažnyčios Mokytoja istorijoje.
Šv. Teresėlės minėjimo šventė išplitusi visoje Bažnyčioje ir yra švenčiama spalio 1 dieną.
Parengta pagal: ANTONIO ROYO MARÍN, Los grandes maestros de la vida espiritual, BAC – Madrid 2002, pp. 361 – 363.
